Būtinos tvarkos norint užtikrinti atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams

Čia apibrėžiamos pagrindinės tvarkos, kurios būtinos, siekiant užtikrinti atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Ši tarnyba rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata. Didelėje įmonėje tai gali būti atskiras padalinys, tačiau mažoje įmonėje ją įsteigiame ir apsirašome pagal teisės aktus ir ją vykdo dažniausiai pats direktorius arba gali paskirti atsakingą žmogų ar sudaryti sutartį su fiziniu asmeniu arba įmone, kuri vykdo darbų saugos funkcijas. Tarnyba įsteigiama direktoriaus įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu. Kartu patvirtinami ir specialistų pareigybių aprašymai. Dažnai būna, kad paskirtas specialistas gal ir nevykdys šių funkcijų pilnu etatu, tačiau jis turi reikiamą kvalifikaciją ir jis šalia savo pagrindinių funkcijų vykdys ir šias funkcijas.

Jeigu yra pasirašyta sutartis, labai svarbu apsibrėžti kokias funkcijas vykdys vadovas, o kokios bus perduotos juridiniam asmeniui, nes nebus taip, kad juridinis asmuo vykdytų viską. Darbdavys gali pats atlikti funkcijas, turėdamas pažymėjimą, pagal veiklos pobūdį:

1. Priede, (pavojinga veikla, tarkim, gamybinė) įmonės vadovas gali atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, jeigu įmonėje darbuotojų skaičius neviršija 9.
2. Priede, (veikla susijusi su didesnėmis rizikomis, tarkim sportas) įmonės vadovas gali atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, jeigu įmonėje darbuotojų skaičius neviršija 19.
3. Priede (dažniausiai tai yra biuras, ar parduotuvė, įmonės veikla nepavojinga), įmonės vadovas gali atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, jeigu įmonėje darbuotojų skaičius neviršija 49.

Darbuotojų atstovavimas

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, įmonės, kuriose yra 20 ir daugiau darbuotojų, sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją, kuri organizuoja darbo tarybos rinkimus. Išimtys galioja tik daliai darbuotojų priklausant profesinei sąjungai.

Darbo taryba konsultuojasi bendraisiais darbo saugos, atostogų ir kitais klausimais. Gali būti atvejų, kad darbuotojai neišrinks Darbo tarybos. Tuomet tiesiog susiforminsite, kad darbuotojai neišreiškė tokio noro ir rinkimai buvo neįvykę.

Pagal Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 dalį, kiekvienoje pamainoje turi būti nemažiau nei vienas darbuotojų atstovas darbuotojų saugai ir sveikatai.

Toks specialistas gali būti išrinktas Darbo taryboje, o jeigu tokios nėra, darbdavys organizuoja susirinkimą, kurio metu išrenkamas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Atstovas paprastai yra kaip tarpininkas tarp darbuotojų ir darbdavio. Jis kalbasi su kolegomis ir vėliau darbdaviui iškelia klausimus, nes darbuotojai nevisada linkę su vadovu dalintis problemomis. Toks atstovas padeda darbdaviui identifikuoti klausimus ir problemas bei jas išspręsti, patobulėti ir pagerinti veiklą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas

Jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų arba jeigu dirba mažiau, bet darbuotojų atstovų inicijuoja, gali būti kuriamas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Komitetas sudaromas dvišaliu principu. Jį sudaro vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų kolektyviai išrinktų atstovų saugai ir sveikatai. Dažniausiai būna du darbuotojų ir du darbdavio atstovai.

Komitetas įgyvendina savo apsirašytą tvarką, posėdžiauja. Platesnis dar vienas vienetas, kuris svarsto prevencines priemones, sudaro veiklos planą ir pagal jį organizuoja posėdžius. Priima nutarimus, jie protokoluojami. Nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio, su jais supažindinamas įmonės vadovas. Išskyrus atvejus, jeigu yra šiurkštūs pažeidimai, dėl kurių gali būti stabdomi darbai.

Neblaivumo tvarka

Vyriausybės nutarimas „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ numato pareigą darbdaviui įtarus, kad darbuotojas neblaivus, patikrinti etilo alkoholio koncentraciją darbuotojo iškvėptame ore. Jeigu kiekis didesnis, atvejis registruojamas žurnale.

Darbuotojas darbo metu kraujyje arba iškvėptame ore gali turėti nedaugiau nei 0,2 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Jeigu tai susiję su gamybos procesais – ne daugiau 0,4 promilių. Patikrinus neblaivumą, rekomenduoju darbuotoją siųsti į gydymo įstaigą, kad būtų ištirtas kraujas. Jeigu darbuotojas darbe pasirodė apsvaigęs, darbdavys turi nušalinti darbuotoją nuo darbo dėl šiurkštaus pažeidimo.

Valstybinė darbo inspekcija siūlo naudoti šią Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto pavyzdinė formą.