Turto įsigijimo kainos nustatymas, kai gyventojai įsigyja patalpas ir tokių įsigytų patalpų užbaigim

Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams papildomai yra patiriamos išlaidos, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

Turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

Vienas iš rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto faktą pagrindžiančių dokumentų gali būti statybos leidimas. Pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantys dokumentai yra:

1. naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju - leidimas statyti naują statinį;
2. ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju - leidimas rekonstruoti statinį;
3. pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4. kitais atvejais - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (kai jis yra privalomas);

Pateikiamas pavyzdys:

Gyventojas įsigijo gyvenamąjį būstą už 265.000 Eur. Šiame būste atliko kapitalinį remontą už 65.000 Eur. Tais pačiais metais gyventojas nusprendžia būstą parduoti. Šio būsto įsigijimo kaina yra lygi už būstą sumokėtai sumai jį įsigyjant bei kapitaliniam remontui patirtos išlaidos, t. y. (265.000+65.000).

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą turtą ir/arba daiktą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

• faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;
• gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas;
• gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir/arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Pateikiamas pavyzdys:

Gyventojas nusipirko butą už 120.000 Eur ir patyrė 2.000 Eur teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų. Tais pačiais metais jis pasiėmė būsto rekonstravimui 30.000 Eur paskolą, rekonstravo butą ir pardavė jį už 170.000 Eur. Gyventojas buto rekonstravimui naudojo tik paskolą, o buto pardavimo metu jos buvo grąžinęs 1.000 Eur.

Parduoto buto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant būsto įsigijimo išlaidas (120.000 Eur + 2.000 Eur ) bei kredito įstaigai grąžintą paskolos dalį (1.000 Eur). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai. Vadinasi, visa būsto įsigijimo kaina sudaro 123.000 Eur (2.000 + 1.000 + 120.000 ).