VDI informuoja: ką apie poilsio laiką būtina žinoti kiekvienam darbuotojui?

Poilsio laikas apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas, ir tokio laiko reikalavimai reglamentuoti Darbo kodekso 122 straipsnyje. VDI pabrėžia, kad maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikytis būtina, o to nepaisant pažeidžiami įstatymai.

Pirmiausia žinotina, kas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val. Jeigu budėjimas trunka 24 val., poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 val.

VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.

Kancleris atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku ir šis laikas turi būti įskaitytas į darbo laiko trukmę ir apmokamas darbo užmokesčiu. Be to, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos.

Specialiosios pertraukos suteikiamos dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃, ir ne rečiau kaip kas 1,5 valandos. Tokios pertraukos suteikiamos privalomai ir dirbant profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį, arba jeigu pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, rezultatus darbuotoją veikia bent vienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, ir dėl to profesinė rizika įvertinta kaip toleruotina.

Specialiosios pertraukos šiuo pagrindu turi būti suteikiamos atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo dokumentuose nustatytos profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos.

Š. Orlavičius akcentuoja ir minimalių specialiųjų pertraukų trukmę per 8 valandų darbo dieną (pamainą) – tokių pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jei darbo dienos (pamainos) trukmė kita, specialiųjų pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Tiesa, Vyriausybė gali numatyti skirtingus darbo ir poilsio laiko ypatumus skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose.

Be to, pažymi kancleris, Darbo kodekse numatytos ir papildomos su darbo ir poilsio laiku susijusios garantijos, pavyzdžiui, papildomos poilsio dienos auginantiems vaikus ar nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pan. Svarbu žinoti, kad dėl darbuotojams palankesnių sąlygų galima tartis kolektyvinėje sutartyje.