Viešųjų įstaigų apskaita ir finansinė atskaitomybė

Viešoji įstaiga − tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga gali steigti filialus, tačiau ji gali teigti tik įstatuose numatytas paslaugas. Viešajai įstaigai neleidžiama skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens.

Viešosios įstaigos steigimas

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas. Viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys.

Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jeigu viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Kai steigėjas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami steigiamojo susirinkimo sprendimams.

Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta: steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamųjų vietų adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės). Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai; viešosios įstaigos pavadinimas ir buveinė; viešosios įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai; steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai; steigimo išlaidų kompensavimo tvarka; ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka; asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai; steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas; steigimo sutarties sudarymo data.

Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos. Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už:

• finansinės apskaitos organizavimą;
• finansines ataskaitas rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą;
• teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui;
• metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui;
• duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui;
• metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos paskelbimą viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu ją turi;
• sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, viešosios įstaigos buveinėje sudarymą;
• visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą;
• pranešimą dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį viešosios įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimčiai;
• viešosios įstaigos dalininkų apskaitą;
• informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą;
• kitų vadovo pareigų atlikimą.

Su viešosios įstaigos, kuri nėra priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir kuri Juridinių asmenų registre yra registruota kaip nevyriausybinė organizacija, vadovu vietoj darbo sutarties gali būti sudaroma savanoriškos veiklos sutartis. Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių viešosios įstaigos organų narių skaičius, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma viešosios įstaigos įstatuose.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys

Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: finansinės būklės ataskaita, kurioje rodomas visas viešosios įstaigos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną; veiklos rezultatų ataskaita, kurioje rodomos visos viešosios įstaigos ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai); finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos viešosios įstaigos finansinės būklės ataskaitoje ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytos sumos, nurodomas finansines ataskaitas parengęs asmuo ir laikotarpis, už kurį jis parengė finansines ataskaitas, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma finansinėse ataskaitose.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas), taip pat metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Šie dokumentai ne mažiau kaip už 3 paskutinius finansinius metus, išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus, reglamentuojančius fizinių asmenų asmens duomenų apsaugą, viešai neskelbiami, turi būti paskelbti viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu viešoji įstaiga ją turi. Be to, tretiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos su šiais dokumentais susipažinti viešosios įstaigos buveinėje.

Jeigu viešoji įstaiga per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat turi būti nurodyta informacija apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą bei apie kitas per finansinius metus gautas lėšas, jų šaltinius ir panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jeigu paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 % viešosios įstaigos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos ir (arba) visų gautų finansavimo sumų, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas.

Viešoji įstaiga pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir jos veikla ne mažiau kaip 50 % finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto.

Dalis viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, bendrųjų funkcijų, kurios padeda įgyvendinti viešajai įstaigai teisės aktuose nustatytus uždavinius, gali būti atliekamos centralizuotai. Centralizuoto viešųjų įstaigų bendrųjų funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė. Kai viešosios įstaigos bendrosios funkcijos atliekamos centralizuotai, šios viešosios įstaigos vadovo ir centralizuotai jos bendrąsias funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Viešosios įstaigos nuosavas kapitalas

Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: dalininkų kapitalas; perviršis (pelnas) ar deficitas (nuostoliai); turto vertės pokyčio rezervas, kai toks rezervas gali susidaryti pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus; rezervai iš perviršio (pelno). Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Kiekvieno įnašo vertė yra lygi įneštai pinigų sumai ar atitinka turto vertinimo ataskaitoje, sudarytoje ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki dalininko įnašo perdavimo viešajai įstaigai, nurodytą turto vertę.

Viešosios įstaigos pertvarkymas

Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą. Į labdaros ir paramos fondą negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios dalininkas arba savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios viešosios įstaigos įstatuose nurodytus tikslus.

Sprendimas pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto, turi būti suderintas su Finansų ministerija. Apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi būti paskelbta viešai teisės aktų ir įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta: viešosios įstaigos teisinė forma ir pavadinimas; viešosios įstaigos buveinė; viešosios įstaigos kodas; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą viešąją įstaigą; juridinio asmens, į kurį pertvarkoma viešoji įstaiga, teisinė forma; pertvarkomos viešosios įstaigos dalininko tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai; kur ir nuo kada galima susipažinti su veiksiančių po pertvarkymo juridinių asmenų steigimo dokumentais.

Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo veiksiančio po pertvarkymo juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre. Svarbu akcentuoti, kad steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl viešosios įstaigos pertvarkymo priėmimo.